Anksčiau nei gimus II dalis
Vaisiaus judesiai. Kada ir kokie jie yra spontaniniai? Kodėl vaisiaus judesiai yra svarbūs?
Gegužė 2022
Vaisiaus judesiai
Vaisiaus judesiams pirmosioms nėštumo savaitėms būdingiausi judėjimo modeliai yra spontaniniai krūptelėjimai ir bendrieji judesiai, izoliuoti galūnių judesiai bei įvairūs timptelėjimai.
Jau 7 - 7 ½ nėštumo savaitę atliekant ultragarsinį tyrimą gali būti stebimas vaisiaus galvos ar stuburgalio lenkimas į šoną, tačiau šie paprasti, stereotipiniai judesiai greitai išnyksta.
Pirmieji spontaniniai judesiai atsiranda apie 8 savaitę ir sparčiai daugėja link 10 savaitės.
Šie judesiai yra tarsi sensomotorinės „audros“, kai vienu metu sukeliami lytėjimo, propriocepciniai ir vestibuliniai jutimai. Todėl net prieš smegenims pradedant gauti reikšmingą jutimų indėlį iš išorinio pasaulio, spontaniniai judesiai jau suteikia jutimų stimuliaciją vaisiui gimdoje.
Atskiri (izoliuoti) judesiai leidžia vaisiui liesti skirtingas kūno dalis (nugara, delnu ar pėda). Lytėjimas skatina dvigubą taktilinę stimuliaciją: liečiančios dalies (rankos, kojos, liežuvio) aktyvų stimuliavimą ir paliestosios dalies pasyvią stimuliaciją.
Dėl to bendrieji ir atskiri vaisiaus judesiai yra svarbūs ne tik raumenų, sausgyslių, raiščių, kremzlių, verpsčių ir kaulų mechanizmų vystymuisi, bet ir sensomotorinių "kūno kelių bei žemėlapių" atsiradimui.
Nuo 10–12 savaitės dažnai pastebimas kontaktas su veidu - tai svarbus lytėjimo ir propriocepcinių pojūčių šaltinis. Didėjant nėštumui rankų judesiai vis labiau krypsta į burną.
Rankų ir kojų atskiri judesiai prasideda tuo pačiu metu, tačiau rankų judesiai tampa dažnesni nei kojų. Pavienių rankos judesių dažnis laipsniškai daugėja nuo 8 iki 19 savaitės, priešingai nei pavieniai kojų judesiai, kurių negausėja ir net sumažėja po 15 nėštumo savaitės.
(Kurjak et al., 2004, 2008; Hadders-Algra, 2007; Piontelli, 2010).
Nuotrauka Pixabay.
